Maldos galia

Vienas kalinys, vardu Liudas, liudija, kaip Dievas atsižvelgia į žmogaus norus būti su Viešpačiu, Jo artybėje ir bendravime. Kartą Liudas buvo iškviestas iš koplyčios, kaip nuolatinis jos lankytojas ir patikimas žmogus, nešti neštuvų. Jis labai nenorėjo išeiti iš koplyčios, bet pakluso. Kai tik išėjo į lauką, jam pasakė, kad jo pagalbos jau nereikia. „Ačiū Dievui!“ – Liudas labai nudžiugo ir dėkingas grįžo į koplyčią.

Liudas dar pasakoja, kaip niekada nereikia užmiršti Dievo ir visada prašyti bei pasitikėti Jo pagalba. Jam reikėjo tvarkytis dokumentus, bet labai sunkiai sekėsi. Gaišo laiką ir vis nervinosi. Užėjo tikintys kalėjimo draugai ir beveik juokais jam patarė visus reikalus patikėti „aukštesniam viršininkui“. Liudas nesuprato, kokiam viršininkui, nes kaip tik ir rašė aukštesniai valdžiai. Tik po kiek laiko jam nušvito, kad visus rūpesčius reikia atiduoti „Aukščiausiai valdžiai“ – Dievui. Jis taip ir padarė. Nusiramino ir po to greitai sužinojo, kad jo reikalas sutvarkytas, ir nereikia jam sukti galvos dėl popierių.

Nėra komentarų »

Dar nėra komentarų.

Šio įrašo komentarų RSS srautas. Citatos URL

Rašyti komentarą

Norėdami komentuoti, turite prisijungti.